Per pirmą metų pusmetį AB „Kelių priežiūra“ visoje Lietuvoje užtaisė apie 35 tūkst. m2 išdaužų arba kiek daugiau nei 80 krepšinio aikštelių. Kaip skelbiama bendrovės 2023 m. pirmo pusmečio veiklos ataskaitoje, šiemet duobių taisyta mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, nes papildomi darbai operatyviai buvo atlikti dar rudenį, Susisiekimo ministerijai skyrus tam papildomą daugiau 15 mln. eurų su PVM finansavimą.
Prie sėkmingesnio, spartesnio magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos atnaujinimo proceso prisidėjo ir naujos technologijos, leidžiančios bendrovei kelio defektus fiksuoti funkcionalia mobiliąja aplikacija.
Apibendrinant 6 mėn. veiklos rezultatus, „Kelių priežiūra“ papildomai skelbia, kad iki žiemos sezono pabaigos darbuotojai ne kartą susidūrė su ypač sudėtingomis žiemos sąlygomis. Spalio 15 d. oficialiai prasidėjęs žiemos sezonas kelininkams baigėsi balandžio 15 d. – per šiuos mėnesius šalies kelius prižiūrinti „Kelių priežiūra“ išbarstė beveik 110 tūkst. t druskos, o ja padengė bei nuvalė daugiau kaip 1,6 mln. km šalies kelių. Vos pasibaigus sezonui, bendrovė metodiškai ruošiasi ir naujam artėjančiam žiemos sezonui.
Finansiniai rodikliai gerėja
Lyginant 2023 m. pirmo pusmetį su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, „Kelių priežiūros“ pardavimo pajamos augo 27 %, ypač didėjo pajamos iš kelių priežiūros savivaldybėms ir kitiems ūkio subjektams (200 %). Augusios pajamos bei išteklių kainų stabilizacija rinkoje lėmė, kad bendrovės rezultatas prieš mokesčius, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo 5,5 mln. eurų geresnis.
Skelbiama, kad AB „Kelių priežiūra“ pernai uždirbo 24 % daugiau pajamų, o pajamos vienam kelių tarnybos darbuotojui per mėnesį augo net 30 %. Tačiau bendrovės veikla praėjusiais metais vis vien išliko nuostolinga dėl kompleksinių priežasčių.
Sudėtingus finansinius iššūkius pernai lėmė reikšmingas degalų ir druskos kainų šuolis. Taip pat prie to prisidėjo energijos išteklių, kitų medžiagų brangimas ir ypač sudėtingos meteorologinės sąlygos praėjusių metų gruodį.
Tačiau pirmąjį šių metų pusmetį ryškėjo pozityvesnės tendencijos. Pasak bendrovės, rinka palaipsniui grįžta į įprastas vėžes, kainos normalizuojasi, o tai leidžia „Kelių priežiūrai“ įgauti teigiamą finansinį pagreitį. Prie sėkmingų rezultatų prisideda bendrovės specialistų gebėjimas efektyviau atlikti periodinės kelių priežiūros darbus.
Didelis dėmesys – energetiniam efektyvumui
Šių metų pirmąjį pusmetį kelius prižiūrinti bendrovė sėkmingai prisidėjo prie Energetikos ministerijos ir valstybės valdomų įmonių susitarimo dėl energijos taupymo ir veiksmų. Sutarta dėl planinio energijos resursų naudojimo bei mažinimo peržiūrėjimo, naujų veiksmų bei jų diegimo.
Tai reikšmingi energijos kiekiai, kurie, pasak „Kelių priežiūros“ atstovų, prisidės prie nacionalinio energijos produktyvumo pagerėjimo. Skaičiuojama, kad bendrovei kasmet tai leis sutaupyti daugiau nei 200 tūkst. kWh.
Pamažu diegiamas platus spektras technologinių ir organizacinių energijos efektyvumo didinimo priemonių, kurios apima elektros, šilumos energijos, iškastinio kuro efektyvesnį vartojimą bei pačių įmonių darbuotojų elgsenos pokyčius. Planuojama ir toliau didinti galimybę savarankiškai pasigaminti reikalingą elektros energiją, diegiant bendrovėje naujus saulės šviesos fotovoltinius modulius.
Su išsamiu bendrovės 2023 m. pirmo pusmečio veiklos ataskaita bei pasiektais rezultatais galima susipažinti čia.
AB „Kelių priežiūra“ yra atsakinga už 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių priežiūrą visoje Lietuvoje. Valstybinės reikšmės kelių priežiūra atliekama pagal sutartį su pagrindiniu užsakovu – Lietuvos automobilių kelių direkcija, vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu „Automobilių kelių priežiūros normatyvai KPV PN 22“. Jis reglamentuoja kelių techninės priežiūros reikalavimus, kokybę, darbus pagal kelių reikšmę, priežiūros lygį, eismo intensyvumą.
Žiemą bendrovė užtikrina, kad keliai būtų pravažiuojami, pavasarį–rudenį gerina kelių kokybę, atnaujindama susidėvėjusias kelių dangas, profiliuodama žvyrkelius, prižiūrėdama kelio statinius, želdinius ir kt.
Susisiekimo ministerijos nuotrauka